?

Log in

No account? Create an account

žlibi diedai yra tokie žlibi

Man reikia: spygliuotos vielos, ryškių vėliavėlių ir signalizacijos. Ir kovinio krokodilo saugoti raudonėliams ir kitiems skaniems mažuliams. Nes nu jau užpiso - augini, lepini, cackini, ruošiesi nuimti pirmą metų derlių - o čia, pasirodo, nėr ko nuimt, nes vienas neprimatantis asilas prasiėjo su žoliapjove. BLE, ten gi lysvė! Su mūriniais borteliais!!!

Toliau žiniose:
Vėl kepu duonytę, eksperimentuoju dabar su priedais. Koopse atsirado viena miela smulkmena - mišinys iš sezamo, sėlenų, sėmenų ir saulėgrąžų. Pats tas, nereikia atskirai pirkt. Pabandžiau dėti kumino - buvo super, dabar žiūrėsim, kas gausis su juodgrūdėm (ar kaip jos ten). Sekantį sykį išbandysiu kalendrą, o paskui reiks pamėginti išsikepti estiškos spirginės.

***
Mysto filmas vėl užsistabdė. Aišku, gerai, kad taiko į didžiuosius ekranus - daugiau šansų, kad parodys ir pas mus. Jei, tokiais tempais judėdami, apskritai kada nors ką nors nufilmuos. Kita vertus, mažesnio biudžeto gliukas hardkoriniams fanams man būtų tikęs netgi labiau... Na, bus matyt. Bile nesustotų visai.
Beveik traukia pačiai kažkokį namudinį fanfiką susukt, ale kad daugiau tokių psichų-entuziastų nepažįstu.
Ta proga nuo vakar ryto jau bilenkelintą sykį klausaus visų garso takelių iš kaukiu iš pasiutimo. Vat Witcherio fanams geriau, jie gavo naują saldainę, o mano meilės naujų dalių nebebus. Geriausia, ko galiu tikėtis - Uru papildymų, bet tai čia irgi greičiau, ko gero, pražilsiu.

Einu į kamputį už radiatoriaus, paverksiu...

...

Geriausias mokytojas yra tas, kuris sugeba mokytis pats.

Negali turėti tik vieno. Tik pirmasis yra pirmasis, o vėliau kiekvienas žmogus, kiekvienas akmuo, kiekviena skruzdė ar žolė yra tavo mokytojai. Gali ir privalai mokytis iš vėjo, iš debesų rašto, lietvamzdyje gurguliuojančio vandens, spirgų čirškėjimo, pūkuotų katino tarpupirščių ir to, kaip rūgpienis kandžioja liežuvio galiuką.
Nesuprasi dangiškos šviesos prigimties neįmynęs į karvės blyną.

Tags:

noriu



Panorėsiu ir praeis, aišku, bet vis tiek. Skaitau beveik nuo pat pradžių, susigyvenau kažkaip.  :)

Dieviški išminties perlai 5

Kam reiks - išgirs ir tylintį, kas nenorės - neklausys ir kalbančio.

Apr. 26th, 2011

Nėra kito kelio, tik žemėje išmintas, ir nėra pėdų jam minti, kaip tik tavo paties. Nėra kito kelio, tik tas, kuriuo eini, ir nėra kitų kojų juo eiti, kaip tik tavo paties. Nėra kito tikslo, tik tas, kurį pasirinkai, ir nesvarbu, ką renkiesi - jis jau įaustas žolėse ir voratinkliuose. Savo balsu šnekėk, ir tavo balsu prašneks žemė. Savo akim matyk, ir būsi dangaus pamatytas. Palinkėk geros dienos bitei, ir visas pasaulis palaimins tavo darbus.

Galvoju šiandien apie profesinius levelius. Išreikšti žodžiais tai, kuo naudojiesi instinktų lygmeny ir perduoti tai kitiems? Aha, o kada ir kam? Tikriausiai tai ir yra svarbiausia - mokėjimas atskirti. Ar visgi sugebėjimas apsieiti be šnekų turi daugiau privalumų? Juk neretai suformuluotas pojūtis netenka savo galios... Mokytis ar ignoruoti? Takai takeliai tinklais, kuriuo mėšlavabaliui paristi savo kamuoliuką?

Einu, išsimaudysiu. Miestas nevertas, kad neščiau į jį miško kvapą. :)

priklausomybės veža

Sėdžiu, vartoju kofeiną (kur gi be jo, mieliausiojo...) iš puslitrinės taros.
Spoksau yokosonews iš muzikos instrumentų parduotuvės, kur dėdžius su kiepka daro kaži kokius stebuklus su fūzuotu šamisenu ir kitokiais vietiniais skanėstais. Improvizacija tiesioginiam etery yr gėris, o galimybė pareikalauti pakartojimo iš kito svieto galo - dar smagiau.
O, vaikeli, aš nirvanoj! :D

žalia betvarkė žalio krūmo

Savaitgalis tai - oi. Bendrai paėmus, atskirai padėjus - kiekvienas iš kompanijos visiškas псих-одиночка. Gera tarp savų. Dviese rausė bunkerį po laužu. Rankytėm ir pagaliukais. Spėjo kažkiek - vieno žmogaus talpos ola. Gaila, ryte bobos liepė užkast. Du puodai, vakarienei kiaulytė su džiovintais baravykais, o ryte - kopūstienė su dilgėlėm, medum ir marinuotom guotėm iš medinių indų. Masiškai graužiamų maximinių dešrelių ir celofano debesėlių fone atrodė smagiai. Balta lininė suknelė, balta lininė prijuostė (kažkas mane aplaistė taukais ir viskiu), suodini kojų pirštai. Jeronimas ir  Verutė - kaži, ar kas dar duoda vardus kailiams? Miegot ant keturių kurmiarausių ir pernykštės laužavietės ne itin patogu. Niu bet norėjom, kad palapinės tvarkingai ratuku stovėtų. Du nuostabūs pažįstamų šunys. Vyrai, kapojantys malkas (ar gali būti kas gražesnio?). Romuvės, stropiai vykdančios žibuoklių irgi kitų kvietkų genocidą. Apeiginiai skėčiai ir vuvuzelos. Beržų sultys su minkštimu. Genialusis mergelkų verslo planas. Keturių metrų praraja po retom tupyklos grindim (siaubas, kaip nesaugiai pasijutau). O ežeras tikrai ledinis. Grąžino į kojytes padorią kraujotaką. Ir šiaip smagu, kai raudės bando atsikąsti piršto. Sėdėjom, kvykėm ir braukėm juoko ašaras. Iš kišenių byrėjo česnakai. Lyg matėmės tik vakar - o juk praėjo visi metai.
Ir dar pabendravau su panašiu. Keista. Įdomu. Supratau skirtumą - jie mato akimis ir girdi ausimis, o mes matom nosimi ir girdim rankomis; visa kita daugmaž taip pat. Arba ne. Išsikroviau, pasikroviau. Dar kunkuliuoja viskas. Seniai nesijaučiau tokia vientisa, darni ir sveika. Užkvietėm į svečius, bus daug kalbos. Apie žoles, nes aš vis dar tundra tam reikale.

Tai va maždaug taip. Su [įsirašykit tinkamą šventę] visus! ;*


kvy

Spėkit, kur eisim antradienį :D
Ne, galit nespėliot, pati pasigirsiu - va kur. Pirmą sykį gyvenime rezervavau bilietus internetu. Hmz... įdomiai.

In other news: su maže ganom skruzdėles ant stalo. Papylėm cukraus, sulčių, pridėliojom sagų ir akmenukų, kad geras labirintas išeitų... Skruzdėlės virtuvėj = pavasaris. Mano mieli gyvuliukai... :)



Gerai jau, gerai - žinau, kad čia labiausiai nuvalkiotas gabalas (ir tikrai ne mano mėgstamiausias), bet tingiu kito ieškot.  :P

Lapės, pirma dalis

Nuo pakraštėlių pradedu  - deltos gyviai irgi žolės (linkas į tai, kas žemiau). Aprašas bus kažkada artimiausiu metu.

Skiriama Grumlinui tortadienio proga. :)

Dieviški išminties perlai 4

Kai kuriuos dalykus gali kartoti iki užkimimo, gali išsitatuiruoti ant kaktos - niekas netikės. O paskui - išpūstos akytės, nustebimai... ir kas iš to "ar nesakiau?".
Gal  reiktų nusiimti tuos (nebūtinai)rožinus akinius ir susitaikyti su mintimi, kad kartais žmonės tiesiog nemeluoja ir netauzyja abstrakcijų. Kartais kai kas būna tikra.

Gero savaitgalio, saulytės ;)